TARPTAUTINĖ KALBA

TARNAUJA KRIKŠČIONIMS IR BAŽNYČIAI


Žmonių savitarpio supratimui trukdo gausybė pasaulyje vartojamų kalbų. Jų yra per 6000.

Kalbiniai skirtumai dažnai gimdo ne-santaiką, nacionalinį šovinizmą. Didži-osios Valstybės beveik visada primeta mažosioms savo kalbas. Jau nuo seno gyvuoja taisyklė: Kas valdo imperiją, to ir kalbą reikia vartoti. Taip atsiranda tautinė diskriminacija, mažųjų tautų kultūros ir individualumo praradimas. Šiandien didžiųjų kalbų ekspansija susijusi su technikos vystymosi pažan-ga bei ekonomikos problemomis. Glo-balizacija lydi anglų kalbos įvedimą pasauliniu mastu.

Tačiau kokios nors nacionalinės kalbos kaip tarpusavio bendravimo priemonės primetimas kitoms tautoms turi diskri-minuojantį pobūdį. Istorinė patirtis rodo, kad žmonėms reikia pagalbinės neutralios tarptautinės kalbos, lengvos kalbos, kurią vartodami žmonės būtų lygūs. Šis neutralios kalbos poreikis ypač išryškėjo per paskutinius du šim-tus metų. Tai liudija gausybė sukurtų dirbtinių kalbų projektų. Per ilgą laiko-tarpį tik viena dirbtinė kalba gyvuoja iki šiol. Tai esperanto. Jos autorius daktaras-okulistas Liudvikas Lazaris Zamenhofas(1859-1917). Ši kalba atsirado dėl to, kadjos sukūrėjas buvo giliai įsitikinęs, jog pasauliui reikia paprastos, neutralios, padedančios su-prasti vieni kitus, kalbos. Daugelis tuoj po esperanto pasirodymo įvertino šio projekto reikšmę.

Prezidanto de IKUE

IKUE Kongreso metu (Olomouc, 1995). IKUE prezidentas kun. Duilio Magnani dėkoja kardinolui Miloslavui Vlkui už paramą

Esperanto be jokios abejonės yra genialus lingvistinis kūrinys: fonetiška rašyba, tarptautinių žodžių šaknų pritai-kymas, lengva išvestinių žodžių daryba, paprasta gramatika, galima tolesnė jos evoliucija, naujų sąvokų kūrimas. Šian-dien esperanto vartojama visame pa-saulyje. Ji turi turtingą originalią savo literatūrą. Į esperanto išversti svar-biausi įvairių tautų klasikų kūriniai (per 40 000 pavadinimų), ja leidžiami lai-kraščiai ir pan. Tai rodo, kad ji gyva, kad ji naudinga. Bet esperanto, būda-ma neutrali, jokiai valstybei nepriklau-santi kalba, yra mažai propaguojama. Jos platinimui, dėstymui, lyginant su investicijomis, kurios skiriamos anglų kalbos populiarinimui, trūksta lėšų ir kitokios paramos. Taigi esperanto yra podukros vietoje, nes jos nepalaiko jokia galinga politinė ar ekonominė valstybė. Priešingai, valdančios didžiųjų valstybių struktūros geriau pritaria kalbų Babelio bokštui ir savo kalbų buvimui jo viršūnėje.

Bet esperanto sėkmingai šalina tarpu-savio bendravimo barjerus,  tiesia  tarp


tautų ir rasių savitarpio supratimo tiltus, ugdo tautų draugystę. Tame glūdi esperanto pagrindinis skirtumas, lyginant su užsienio kalbų vartojimu. Vartojant espe-ranto būtų sutaupytos didžiulės lėšos, skirtos vertėjų, verčiančių iš vienų kalbų į kitas, apmokėjimui.
1997 rugsėjo 3 d. Romoje IKUE atstovai įteikia Šventajam Tėvui esperantišką Mišiolą

Esperanto šešis kartus lengviau ir greičiau išmokstama, negu bet kuri kita užsienio kalba. Jau po metų studijų vidutiniškų gabumų studentas gali laisvai ja kalbėti. Užsienio kalbą iki tokio lygio reikia mokytis šešerius metus. Gaila, kad plačioji visuomenė apie tai mažai žino.

Zamenhofo kūrinys yra ne tik bendravimo priemonė. Autoriaus mintys turi gilesnę ir efektyvesnę reikšmę -  esperantininkai kalbos pagalba skelbia visoms tautoms brolybės idėjas. Jie sudaro vieną didelę šeimą visame pasaulyje.

Bažnyčia, būdama universali, savęs nesieja su konkrečia tauta ar kalba. Ji iki II-ojo Vatikano Susirinkimo oficialiai naudojo lotynų kalbą. Lotynų kalba, nors ir “mirusi”, buvo neutrali. Nors lotynų kalba ir šiandien dar šiek tiek vartojama, jinai neteko savo buvusio vaidmens. Priežastys aiškios: ji sunkiai išmokstama, kalbiniu požiūriu nebesivysto. Todėl Vatikano institucijos dažnai vartoja italų kalbą su vertimais, o įvairių sinodų ir tarptautinių susirinkimų metu dalyviai skaidomi į kalbines grupes (anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir t.t.). Tačiau toks dalinimas problemos neišsprendžia. Mažų tautų atstovai dažnai nė vienos tų kalbų nemoka. Pripa-žinkime, kad neretai ne tik kunigai, bet ir vyskupai tarpusavy nesusikalba.

Dievo Tautos bendruomenei (taip tikinčiuosius pavadino II Vatikano Susirinkimas) skubiai reikalinga lengvai prieinama tarpusavio supratimo kalba. Jeigu Bažnyčia yra visuotinė - o tuo niekas neabejoja, - ji tiek viduje, tiek išoriškai bendraudama privalo turėti savo kalbinę priemonę.

Krikščionys esperantininkai be jau minėtų tikslų per esperanto skelbia džiugiąją Evangelijos naujieną visame pasaulyje. Su Pasauline Esperanto Asociacija (UEA) glaudžiai bendradarbiauja Tarptautinis Esperantininkų Katalikų Susivienijimas (IKUE), kurio būstinė yra Romoje. IKUE globoja Prahos arkivyskupas Milosla-vas Vlkas, buvęs Europos Vyskupų Konferencijos tarybos pirmininkas. Dangaus globėjai - Švč. Mergelė Marija, šv.Pijus X, Šv.Maksimilijonas Kolbė ir palaimintasis Titus Brandsma. Popiežiškoji Taryba pasauliečių reikalams pripažino IKUE tikinčiųjų tarp-tautine sąjunga. Tai įvyko 1992-02-11, dekreto Nr. 196/92/S-61/B-25.  

IKUE įkurta 1910 metais, bet jos žurnalas “Espero Katolika” (Katalikų viltis) eina jau nuo 1903 metų. Net ir kiti krikščionys, ne katalikai, buriasi į Tarptautinę Krikščionių Esperantininkų Lygą. Jos spaudos organas “Dia Regno” (“Dievo Karalystė”). Su šia Lyga, panašiai kaip ir su Pasauline Stačiatikių Esperantininkų Lyga (TOLE), IKUE bendradarbiauja ekumeniškai.

Abi krikščionių esperantininkų Sąjun-gos - IKUE ir KELI - kas antri metai rengia bendrus tarptautinius kongresus, o pramečiui - savo atskirus tarptautinius suvažiavimus. Savaitė, praleista brolių ir seserų,  atvyku-


sių iš įvairių šalių, apsuptyje palieka gilų dvasinį įspūdį.

Esperanto oficialiai įtraukta į katalikų Bažnyčios liturginių kalbų sąrašą. Vati-kano Liturgijos ir Sakramentų Kongre-gacija šią teisę suteikė 1990 m. lap-kričio 8 d., protokolo Nr. CD 181/89. Esperantišką Mišiolą IKUE įteikė Šventajam Tėvui 1997 metais. Ekume-ninių susitikimų metu naudojama visi-ems krikščionims bendra esperantiška apeigų (maldos, giesmės, ceremonijos) knyga “ADORU” (“Šlovinkime”).

Į tarptautinę kalbą išversta Biblija. Senąjį Testamentą, pirmąjį literatūros veikalą esperanto kalba, išvertė pats L. Zamenhofas. Popiežius Pijus X 1910 m. pasiuntė savo palaiminimą Iajam Katalikų esperantininkų kongresui, kurį baigė žodžiais: “Esperanto turi didelę ateitį”. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II taip pat remia esperantininkų judė-jimą. Nuo 1994 metų jis šventinius “Urbi et Orbi” sveikinimus išsako ir esperantiškai. Vatikano radijas jau 25 metai tris kartus per savaitę transliuoja esperantiškas laidas (sekmadieniais 21.20 val. Vidurio Europos laiku vidurinėmis bangomis 527 ir 1530 kHz dažnumu, trečiadieniais ir ketvirtadie-niais 21.20 val. vidurinėmis bangomis 1260 ir 1611 kHz dažnumu ir trum-posiomis bangomis 7275 ir 9645 kHz dažnumu).
Arkivyskupas Karelas Otčenášekas dažnas svečias katalikų esperantininkų jaunimo stovyklose Sebranicoje prie Litomyšlo (Čekija)
 


 Mes, esperantininkai katalikai, padedame Visuotinai Bažnyčiai skelbdami visoms tautoms Evan-geliją, užmegzdami ekumeninius ryšius, tiesdami tarp geros va-lios žmonių tarpusavio pažinimo tiltus. Mes įsitikimę, kad Bažny-čioje vartojama tarptautinė ka-ba suvaidintų svarbų vaidmenį. Tai pranašavo ir Popiežius šv. Pijus X. Mes trokštame, kad esperanto kalbą vartotų viso pasaulio krikščionys, kad ji taptų pavyzdžiu visiems žmo-nėms. Mes tikime, kad esperan-to tam labiausiai tinka. Telaimi-na Dievas visą mūsų veiklą!


Smulkesnę informaciją rasite:
Internacia Katolika Unuiĝo Esperantista, Centra Oficejo, Via di Porta Fabbrica 15, I-00165 Roma, Italija
Tel.: +39 0639638129   El. paštas: ikue@ikue.org   Interneto puslapiuose: http://www.ikue.org

Lietuvoje:
 Adomas Mečislavas Grikpėdis, A. Povilaičio 12-200, LT-2050 Vilnius, Lietuva adogrik@gmail.com